Galvojome kaip nustebinti šalia esančios “Žvirbliukų” grupės mažuosius draugus. Mažieji lopšelinukai, jau užmiršę visus adaptacijos vargus, pripratę prie grupės ritmo, taisyklių, yra labai smalsūs, judrūs ir nuolat viską tyrinėjantys net šalia esančiose grupėse. Tai ir nusprendėm: “Kačiukų” , “Voveriukų” ir “Pelėdžiukų” vaikučiai išspaus sulčių iš įvairiausių vaisių ir jomis papildys mūsų mažųjų draugų vitaminų atsargas.

Vyresnieji uoliai kibo į darbą: lupo apelsinus, pjaustė morkas ir obuolius, ir net moliūgą atrideno! Pagelbėjo ir auklėtojos.

Sultys buvo pačios skaniausios kada nors ragautos! Juk visi vaikai prie jų spaudimo prisidėjo savo mažomis, draugiškomis rankelėmis.O svarbiausia – patiko ir mūsų mažyliams.

“Pelėdžiukų” grupės auklėtoja Loreta Bendinskienė

Vakar mūsų įstaigos lopšelio grupių vaikučius su tėveliais į edukacinę programėlę pakvietė Šeimos mokyklėlės vadovė N.Grivačiauskienė. Visi kartu žaidė žaidinimus, dainavo lopšines.

Prienų lopšelio – darželio “Pasaka” auklėtoja J.Balnienė

Iškepta duonele vaikai dalinosi su savo šeimos nariais

Ruduo mums padovanojo nuostabų spalį. Paprastai spalis jau būna ūkanotas rudens mėnuo, bet tik ne šiemet. Naudodamiesi gamtos suteikta proga Prienų  lopšelio-darželio „Pasaka“  „Kiškučių“ grupės vaikučiai ir auklėtojos  įgyvendino savo grupėje vykdomą projektą „Pažinkime gyvūnus“. Daugelis auklėtinių gyvena mieste ir susipažinę tik sukeliais dažniau matomais gyvūnėliais. Mokykliniu autobusiuku suplanavome nuvykti į Pociūnų kaimą pas auklėtinės Milenos  močiutę Aldutę ir dieduką Algimantą Gaučius. Į jų ūkį mus palydėjo Milenos mamytė Danutė.

Pirmiausia sustojome ganykloje, kur aptvare ganėsi keturi dieduko mylimi žirgai. Netrukus į ganyklą atvažiavo ir jų šeimininkas.  Iš Algimanto pasakojimo vaikai sužinojo, kuris iš ristūnų jauniausias, kuris labiausiai išdykęs, ką arkliukai valgo, kodėl kai kurių kojytės surištos virvele, supančiuotos. Važiuodami toliau link diedukų sodybos stabtelėjome prie ganykloje besiganančios karvutės. Sodyboje mus pasitiko  draugiškai nusiteikusi  šunytė Nika, kuri linksmai vizgino uodegą apuostinėdama kiekvieną svečią.  Susitikome su saulutėje besišildančiu katinu Rudolfu.  Aldutės ir Algimanto ūkyje vaikai turėjo galimybę pamatyti ne tik įvairiaspalvių vištų, kuoduotų ančių, įvairių rūšių karvelių, bet ir mažylių viščiukų. Mažieji apsilankė jų vištidėje, stebėjo, kur paukščiai deda kiaušinius, kur ir ką jie  lesa. O klojime, tarp saugomų maisto atsargų  žiemai radome vežimą kukurūzų burbuolių. Vaikai su dideliu entuziazmu pasisiūlė jų prilukštenti. Ir padirbėjome, ir  savo smulkiąją  motoriką patreniravome.

Močiutės  Aldutės lydimi užėjome į tvartelį susipažinti su juodu veršeliu ir gausia kiaulių šeimyna. Drąsiausiems vaikams didžioji kiaulė leidosi ir paglostoma. Diedukas Algimantas pristatė savo gamybos lauko krosnį, ant kurios ruošiamas  valgis kiaulėms- ėdalas.

Na, o koks gi ūkis be kombaino ir traktorių, į kuriuos buvo smalsu įlipti ne tik berniukams, bet ir mergaitėms.

Po puikios edukacinės veiklos ūkyje šeimininkai pakvietė į pavėsinę netoli miško. Čia visi vaišinomės ne tik savo suneštinėmis vaišėmis, bet ragavome Milenos  mamytės Danutės spausto varškės sūrio, Elados ir Dovydo tėvelių bitučių  surinkto medaus, šeimininkų ruoštų kaimiškų lašinukų. Laikas prabėgo nepastebimai, vaikai dar norėjo pabūti, pasidžiaugti nuostabia gamta, tyru ir gaiviu oru ošiančiu mišku, beribe kiemo erdve.

Belieka pasidžiaugti, kad  vis dar atsiranda mūsų kaimuose darbščių, nuoširdžių žmonių, kurie puoselėja kaimiškas tradicijas ir dalinasi savo patirtimi ir  turi ką parodyti augančiai kartai.

Nuoširdžiai dėkojame Milenos mamytei Danutei ir ūkio šeimininkams Aldutei ir Algimantui Gaučiams už šiltą priėmimą.

„Kiškučių” grupės auklėtojos Dalė Savickaitė ir Aurelija Mozūraitė

Saulėtą spalio 11 dienos priešpietę susirinko visi darželio vaikučiai, auklėtojos ir tėveliai į rudens pramogą lauke “Medžių šalyje”. Visų grupių laukė smagios užduotys: papuošti savo medį, kažką paslėpto surasti, kažką sukurti, palenktyniauti, papramogauti ar šiaip tiesiog paišdykauti. Džiugios nuotaikos netrūko ir del nuostabaus oro, ir del pramogų, užduočių gausumo.   Įminus mįsles, visi vaikai gavo dovanų – rudeninių vaišių.

Šventės organizacinės grupės nariai: L.Bendinskienė, R Jankauskienė, D Laukaitienė, A Struckienė

Kasmet rugsėjo 26 dieną  yra švenčiama Europos kalbų diena. Tradiciškai kalbų diena paminėta ir mūsų darželyje.

Meninio-muzikinio ugdymo pedagogė Virginija Dobilienė šią dieną vaikus ir jų auklėtojas pakvietė į netradicinę muzikinę-edukacinę veiklą. Salėje mažieji stebėjo pasaulio, Europos žemėlapius, sužinojo, kad ir patys taip pat gyvename šiame žemyne. Smalsu  buvo surasti savo šalį – Lietuvą, smagu  vardinti  patiems  žinomas šalis, mokytis pasisveikinti skirtingomis kalbomis ir  sužinoti,  kiek daug šis žemynas turi kalbų. Žinoma,  labiausiai vaikams patiko visiems kartu padainuoti ir pašokti, stebint animacinių filmukų veikėjus. Dainuoti pabandėme prancūziškai ir angliškai, o sekėsi mums kuo puikiausiai.Vėliau bandysime Europos šalis rasti žemėlapyje, nuspalvinti šių šalių vėliavas, prisiminti ir ištarti kai kuriuos žodžius anglų ir prancūzų kalbomis ir, žinoma, būtinai pamokyti girdėtų dainelių savo tėvelius.

Direktorės pavaduotojos ugdymui R. Brudnienės inf.

Gegužės  15 dieną į darželį  susirinko „Kiškučių“  grupės vaikučių tėveliai, sesės ir broliukai, kai kurių ir seneliai.  Čia juos pasitiko draugiškai nusiteikę katinas Leopoldas ir du draugai peliukai. Leopoldas išdavė paslaptį, kad darželio kieme yra paslėptas brangus lobis ir patarė kaip reikės jo ieškoti. Kad būtų lengviau lobio ieškoti, jis išdalino žemėlapius, kuriuose buvo pažymėtos stotelės su užduotimis ir judėjimo kryptimis.            

Pradžioje linksmai pasimankštinę, visi susirikiavo prie starto linijos.     Įveikus tamsų tunelį reikėjo perlipti nuvirtusį rąstą, nučiuožti čiuožykla, pataikyti į lanką krepšinio kamuolį, teisinga kryptimi pilotuoti popierinį lėktuvėlį ir pasukti galveles „mįslių“ stotelėje. Tam „Kiškučiams“ prireikė ir tėvelių ir sesių bei brolių pagalbos.          

Sako kas ieško, tas randa. Sėkmingai įveikę  užduotis pasiekėme finišą.  Netrukus surastas lobis buvo vaikučių rankose, o  puikiems pagalbininkams buvo įteiktos nuoširdžios padėkos.  „Kiškučių“ šeimos dar neskubėjo išsiskirstyti. Visi kartu aptarėme šventės nuotykius, dalinomės patirtais įspūdžiais, pasivaišinome suneštinėmis vaišėmis.   

Tikimės, kad diegiamos  orientacinio sporto žinios ir  įgyta nauja patirtis   vaikučiams  bus naudingi.  Kad vaikystėje pajaustas judėjimo džiaugsmas, taps įpročiu ir ateityje.

„Kiškučių“ grupės vyresnioji auklėtoja Dalė Savickaitė

Revuonos upeli, atsiprašau Tavęs,

Revuonos upeli, prašau man atleisti,

Revuonos upeli, aš myliu Tave,

Revuonos upeli, aš saugosiu Tave!

Vis kas kart “Boružiukai” lankydamiesi Revuonos parke pastebėjo, koks jis nešvarus, o jo pakraščiu tekantis Revuonos upelis, baigia pavirsti pelke nuo šiukšlių ir pūvančių senų lapų gausos. Todėl bendrai pasitarę ir ilgai negalvoję, su didžiausiu noru pasiryžome dalyvauti respublikiniame ekologiniame projekte „Laimingas vanduo – Lietuvos gyvastis“. Įgyvendindami šį projektą norėjome parodyti, kad ir mažos rankos gali nuveikti daug didelių darbų, kad mažą mūsų krašto upeliuką padaryti laimingu.

Projekto pradžioje turėjome surinkti aktualią informaciją apie vietovę, kurioje randasi mūsų globojamas upelis, jo vardo kilmę, istoriją. Čia mums padėjo mūsų Krašto muziejaus muziejininkė. Ji suteikė daug įdomios informacijos, netgi parodė keletą senovinių tos vietovės nuotraukų. Įdomią Revuonos upelio istoriją mums papasakojo Jokūbo mamytė Ingrida – Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus darbuotoja.

Atlikome įvairius tyrimus, stebėjimus, eksperimentus su vandeniu iš įvairių telkinių: čiaupo, šulinio, šaltinio, gyvojo mineralinio, tvenkinio, Baltijos jūros, tame tarpe ir iš mūsų globojamo Revuonos upelio. Vaikai suprato, kokį vandenį galima gerti, sužinojo, kad vanduo būna ir sūrus.

Lankėmės „Prienų vandenų“ vandenvietėje, kur sužinojome apie vandens gręžinius, talpyklas, kaip vanduo išvalomas, kur išleidžiamas nešvarus vanduo. Vandenvietės vadovas ne tik įdomiai papasakojo, bet ir parodė, kaip nustatyti, kuris vanduo yra tinkamas gerti. Jo visi paragavome ir įsitikinome, kad prieniečiai geria švarų vandenį.

Taip pat aplankėme vieną iš daugelio Prienų mieste tekančių šaltinių, kuris įteka į mūsų globojamą Revuonos upelį.

Kartu su šeimomis „Boružiukai“ dalyvavo respublikinėje akcijoje „DAROM“ ir visi draugiškai bei linksmai nusiteikę švarino Revuonos upelį bei jo pakrantes. Vaikai noriai dirbo ir džiaugėsi išgražėjusiu upeliu, praplatėjusia jo vaga. Ne vienas „Boružiukas“ su tėveliais važiuodamas į darželį, prasukdavo pažiūrėti ar mūsų upelis laimingas.

Vieną saulėtą gegužės rytą ir vėl aplankėme savo globotinį – Revuonos upelį. Mus pasitiko skaidrus upelio vandenėlis, sužaliavę krantai ir pora besiturškiančių antyčių. Atėjome ne tuščiomis. Upeliui ant krantelio padovanojome meno darbelį iš pražydusių pienių ir baltų akmenėlių, pašokome išmoktą liaudies ratelį- -žaidimą „Upeliukas plaukia, plaukia“.

– Dabar upelis labai laimingas, nes toks švarus ir turi daug draugų „Boružiukų“! – džiaugsmingai pranešė Aleksas.

“Boružiukų” grupės vyresnioji auklėtoja Jūratė Černauskienė

Gegužės 4 d. Prienų „Revuonos“ pagrindinės mokykloje vyko šeštasis, Prienų rajono mokinių konkursas „Aš galiu“, kuriuo siekiama suteikti galimybę atsiskleisti individualių poreikių turinčių mokinių talentams, taip pat ugdyti jų meno bei kūrybos poreikį, skatinti meninę saviraišką.

Konkursas buvo organizuojamas dvejose kategorijose: muzikos atlikėjų ir mokinių meninių darbų. Šių metų konkurso tema – meilė Tėvynei Lietuvai. Meninius kūrybinius darbelius apie Lietuvą pristatė „Ančiukų“ ir „Nykštukų“ grupių auklėtiniai, o dainą apie Gimtinę  dainavo „Ežiukų“ grupės ugdytinis  Jaunius Siaurusevičius.

 Meninio ugdymo pedagogė Virginija Dobilienė