Tėvams

FIZINIO AKTYVUMO NAUDA MŪSŲ ORGANIZMUI

Pastaraisiais metais dauguma žmonių, pradedant mažais vaikais ir baigiant senoliais nepakankamai arba labai mažai juda, mankštinasi.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 5-7 metų amžiaus vaikams rekomenduoja kiekvieną dieną bent po 60 minučių užsiimti aktyvia intensyvia fizine veikla, darbingo amžiaus asmenims (18-64 m.) – bent 150 minučių per savaitę, arba 35 minutes kiekvieną dieną.

Vaikams ir paaugliams ypač svarbus fizinis aktyvumas, kadangi jų kūnas dar auga ir vystosi. Kiekvieną dieną vaikai ir paaugliai judėdami stimuliuoja viso organizmo gyvybinę veiklą ir augimo procesus; gerinamos funkcinės organizmo galimybės, palengvėja organizmo prisitaikymas prie kintančių aplinkos sąlygų; tobulina dar neišvystytą organizmo termoreguliaciją; didina nespecifinį organizmo imunitetą ir atsparumą nepalankiems išorės veiksniams; teigiamai veikia visas raumenų grupes; formuojami nauji motoriniai įgūdžiai, lavinama jėga, greitumas, vikrumas, ištvermė, koordinacija ir pusiausvyra; mažėja streso hormonų lygis kraujyje, o tai ypač aktualu vyresnių klasių moksleiviams.

Fizinis aktyvumas – vienas iš sveikos gyvensenos veiksnių. Mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis, nuolatinis fizinis krūvis sumažina riziką susirgti kai kuriomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, pagerina žmogaus bendrą organizmo būklę, tai pat kai kurios fizinio aktyvumo rūšys yra naudojamos lėtinių ligų gydymui.

Kasdien judant sumažėja širdies ir kraujagyslių sistemos ligų tikimybė, taip pat palaipsniui ima mažėti sistolinis ir diastolinis arterinis kraujo spaudimas fizinio krūvio ir ramybės metu; sumažėja trigliceridų ir mažo tankio lipoproteinų kiekis bei padidėja didelio tankio lipoproteinų kiekis kraujyje – t. y. sumažėja rizika susirgti ateroskleroze; pagerėja kraujagyslių endotelio funkcija, išsaugomas kraujagyslių elastingumas, pagerėja mikrocirkuliacija; pagerėja kraujo apytaka smegenyse, kas ypač svarbu protinį darbą dirbantiems asmenims; gerėja audinių tolerancija gliukozei ir didėja jautrumas insulinui, todėl fizinis aktyvumas gali būti naudojamas kaip II tipo cukrinio diabeto profilaktikos ir gydymo priemonė; padeda išvengti nutukimo ir kartu su kitomis priemonėmis (gyvenimo būdo korekcija, mitybos keitimu) tinka kompleksinei nutukimo terapijai; tinkamas fizinis krūvis bei racionali mityba pristabdo kaulų retėjimo procesą – osteoporozę ir osteopeniją; fiziniai pratimai mažina psichologinio streso požymius.

Kasdieninis judėjimas  sunaudoja daugiau energijos, sumažina vaikų nutukimo pavojų, gerina kaulų mineralizaciją ir didina kaulų tankį, ypač raumenų prisitvirtinimo vietose; gerina nuotaika, mažina vienatvės, nerimo, per didelio jautrumo ir depresijos simptomus; gerina miegą; didina pasitikėjimą savimi ir pasitenkinimą gyvenimu, daugėja galimybių savirealizacijai; gerėja gebėjimas bendrauti ir socialinė vaikų adaptacija.

Taigi apibendrintai galima pasakyti, kad judėjimo nauda ženkli visiems – mažiems ir dideliems. Visai nesvarbu, jeigu ir neturite fizinio aktyvumo įgūdžių, pradėti niekada nevėlu, o pats tinkamiausias laikas yra dabar!

MENINGOKOKINĖ INFEKCIJA

Meningokokinė infekcija – tai ūmi bakterinė infekcija, kurios sunkiausios klinikinės formos – žaibinis sepsis (kraujo užkrėtimas) ar pūlingas meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas).

Išskiriama daugiau nei 13 jos tipų, tačiau labiausiai paplitę A, B, C, Y ir W135. Ši infekcija paplitusi visame pasaulyje. Europoje labiausiai paplitę B ir C tipai. Susirgimai dažnesni šaltuoju sezonu: rudens –žiemos-pavasario mėnesiais.

 

KAIP UŽSIKREČIAMA.

Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, imlūs asmenys artimo kontakto metu užsikrečia per kvėpavimo takus. Užkrėsti gali tiek sergantis asmuo, tiek sveikas bakterijų nešiotojas. Bakterijų nešiojimas gali tęstis iki kelių savaičių. Inkubacinis periodas svyruoja 1-10 dienų (vidutiniškai 4 dienos).

Meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų amžiaus. Pavojus susirgti yra ir kitiems: esant susirgimams virusinėmis respiracinėmis infekcijomis, nusilpus imunitetui, stresui ir kita.

 

SIMPTOMAI.

Ankstyvieji meningokokinės ligos požymiai panašūs į peršalimo ligų: karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis, sprando raumenų sustingimas, vėmimas. Ligai progresuojant ligos eiga sunkėja – išryškėja odos bėrimas.

Skiriamos šios klinikinės formos: lokalizuotos – lengvos (meningokokų nešiojimas, ūminis nosiaryklės uždegimas); generalizuotos – sunkios (meningokokcemija, meningitas, meningoencefalitas); retos formos (perikarditas, endokarditas, artritas, poliartritas, pneumonija ir kita).

 

GYDYMAS.

Meningokokinės infekcijos gydymui naudojami antibiotikai.

Susirgus rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, savo šeimos gydytoją, kuris skirs atitinkamą gydymą.

KAIP APSISAUGOTI. 

Kaip ir kitų infekcijų atveju, svarbu užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktavimą su sveikais asmenimis. Antimikrobinė profilaktika rekomenduojama tik asmenims, glaudžiai kontaktavusiems su ligoniu. Siekiant sumažinti užsikrėtimo riziką rekomenduojama: reguliariai plauti rankas; laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo (kosint ar čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis servetėlėmis, panaudotas – išmesti į šiukšliadėžę); reguliariai vėdinti ir valyti patalpas.

SKIEPAI.

Lietuvoje ir Europoje naudojamos vakcinos, kurios apsaugo nuo A, B, C, Y ir W meningokokinės infekcijos tipų. Tėvams ar globėjams pageidaujant paskiepyti savo vaiką ar pasiskiepyti patiems nuo meningokokinės infekcijos reikėtų kreiptis į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

Nuo 2018 m. liepos 1 d. į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtraukti skiepai nuo meningokokinės infekcijos. Nemokamai skiepijami vaikai nuo dviejų mėnesių amžiaus.

Pastebėjus ligos simptomus – nedelskite, o imkitės veiksmų: kreipkitės į gydymo įstaigą, nesvarbu ar tai būtų diena ar naktis; papasakokite apie simptomus, kuriuos pajutote Jūs pats ar Jūsų vaikas; gydytojui pasiūlius, atlikite visus tyrimus, siekiant išsiaiškinti Jūsų ar jūsų vaiko negalavimo priežastį; jei po apžiūros Jūs ar Jūsų vaikas buvo išleistas į namus, stebėkite savo ar savo vaiko būklę, esant būklės pablogėjimui, nedelsiant pakartotinai kreipkitės į gydymo įstaigą.

STIKLINĖS TESTAS.

Pastebėjus raudonus bėrimus odoje, juos reikia įspausti stikline: meningokokiniam sepsiui būdingas bėrimas neblykšta ir spaudžiant išlieka.

Prienų rajono savivaldybės visuomenės

sveikatos biuro informacija

Informacija Tėvams

       Vasara tas metas kada iki rudens, kol vaikai sugrįš į lopšelius-darželius turime sutvarkyti vaikams sveikatos pažymas (tiek bendra sveikata, tiek dantys). Lopšelyje-darželyje yra galimybė ugdytiniui suteikti savirūpą, jei jis serga viena ar kita LNL (SERGA DERMATITU, CUKRINIU DIABETU, BRONCHŲ ASTMA AR TURI ALERGIJĄ MAISTUI IR KT.).

Ugdytinio savirūpa suprantama kaip mokinio, sergančio lėtine liga, ugdomas (is) gebėjimas saugoti sveikatą, prisitaikyti prie aplinkos sąlygų, apsisaugoti nuo ligos komplikacijų, sveikatos būklės pablogėjimo atpažinimas ir gebėjimas pačiam vykdyti gydytojo paskirtą gydymą savarankiškai, su šeimos ar specialistų pagalba.

Jei Jūsų vaikui yra diagnozuota viena ar kita liga, kur lopšelyje-darželyje jam (-ai) reikalinga savirūpa, tai šeimos gydytojas, ar tam tikros ligos gydytojas, turi aiškiai sveikatos pažymoje parašyti kokia pagalba jam (-ai) būtina. Pvz. vaistų dozės kokiu laiku turi būti duodamos jei jų reikia, kaip turėtų būti jie laikomi, ką turėtų daryti lopšelio-darželio paskirti specialistai vienu ar kitu atveju jai ugdytiniui pasidarytų negerai, būtent diagnozuotos ligos atveju.

Tik su tokia tinkama gydytojo išrašyta pažyma lopšelis-darželis galės suteikti savirūpą Jūsų vaikui.

Karštą dieną visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja:

 

  • Stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Neturint tokių sąlygų namuose, susiplanuoti praleisti laiką vėsiose patalpose, lauke – pavėsyje.

 

  • Dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Geriausiai tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo. Vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą.

 

  • Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgyti daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių. Maistas, pavyzdžiui, mėsa, kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.

 

  • Einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą arba vietoj galvos apdangalo naudoti skėtį. Taip pat lauke dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru.

 

  • Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius.

 

  • Naudoti apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau). Apsauginiais kremais pasitepti reikia 30 min. prieš išeinant į lauką.

 

  • Poilsiui gamtoje pasirinkti vietą pavėsyje, vengti tiesioginių saulės spindulių, riboti buvimo saulėkaitoje laiką, būti po skėčiais. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.

 

  • Nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl likusiems automobilyje gali grėsti šilumos smūgis. Patikrinti, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.

 

  • Riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 17 valandos. Sodo, daržo bei kitus ūkio darbus susiplanuoti atlikti anksti ryte arba vakare. Dirbantiems karštyje darbuotojams numatyti specialias pertraukas vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.

 

  • Dažnai naudotis vėsiu dušu ar vonia.

 

  • Palaikyti namų aplinką vėsią. Langus uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, ritininėmis užuolaidomis ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius. Dienos metu langus namuose uždaryti ir atverti tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi.

 

  • Dieną naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio.
  • Jeigu yra galimybė, miegoti vėsesniame kambaryje.
  • Sekti jutiminę temperatūrą ir UV indeksą, kuriuos galima rasti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos tinklalapio skiltyje „Prognozės – UVI prognozės“.

 

  • Sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, stebėti savo sveikatos būklę. Atminti, kad esant dideliems karščiams paskirtų vaistų poveikis gali pakisti, todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju dėl vaistų vartojimo, jų dozės.

 

  • Skubiai kreiptis medicinos pagalbos:
    • esant gausiam prakaitavimui ir raumenų mėšlungiui (traukuliams);
    • kūno temperatūrai pakilus >40oC, esant karštai ir šlapiai odai;
    • radus sumišusį ar be sąmonės žmogų.

Būk saugus vasarą

Higiena

Smaližiukės istorija

Tėveliai valo vaikučiams dantukus