Kaniterapijos seansas „Ančiukų“ grupėje

Kaniterapija dažnam iš mūsų  vis dar  nieko nesakantis žodis. Daugelis tų, kurie pirmą kartą išgirsta šį terminą, perklausia, ar nėra kalbama apie kiną ar kino terapiją. Taip, sąskambis panašus, tačiau panašumai tuo ir baigiasi. Žodis „kaniterapija“ kildinamas iš lotyniško „caninus“ ir lietuvių kalboje reiškia šunį.

Kaniterapija Lietuvoje nebėra naujiena – terapiniai šunys jau padėjo ne vienam sunkumų patiriančiam vaikui ar suaugusiam žmogui.  Besąlygiškas licencijuotų terapinių šunų švelnumas, meilumas ir ramybė gali atlikti unikalų vaidmenį, užmezgant vaikų ryšį su suaugusiųjų pasauliu . Šuo yra socialiausias naminis gyvūnas augintinis. Jis jaučia žmogaus nuotaikas, „skaito“ mūsų kūno kalbą, užuodžia ir girdi daug jautriau nei žmogus. Bet jis ne robotas, todėl jo vedlys žmogus  turi būti tinkamai paruoštas:  atpažinti gyvūno streso požymius ( laižymasis, žiovulys, padažnėjęs lekavimas, snukio sukimas į šoną, žvilgsnio vengimas ir kt . Šie šuniukai iš prigimties nori ir moka bendrauti su žmonėmis ir daro tai saugiai ir džiugiai. Terapinis šuo neturėtų dirbti ilgiau kaip 1-2 kartus per savaitę.

Šuniukų vedlės Gintarė ir Urtė iš įmonės  „ Šuns ritmu“ papasakojo, kad šie šunys kasmet iš naujo laiko egzaminą, kurį priima trijų specialistų komisija.  Egzamino metu tikrinamas šuns kontaktas su vedliu, reakcija į įvairius dirgiklius, savitvarda, mokėjimas dirbti komandoje ir kiti dalykai. Terapijos su šunimi esmė – dovanoti geras emocijas ir motyvuoti pacientą siekti tam tikro tikslo. Šie šunys yra sveikatinimo priemonė.  Tai tarsi – gerų emocijų „bomba“.

„Ančiukų“ grupėje apsilankę du terpiniai šuniukai  suteikė  vaikams ir tėveliams daug teigiamų emocijų.  Vaikai sveikinosi su šuniuku, vedžiojo, stebėjo jų atliekamus triukus, glostė, žaidė segiodami segtukus. Šis susitikimas vaikams labai patiko, vaikai dalinosi įspūdžiais, džiaugėsi,  atsipalaidavo, buvo pakilios nuotaikos. Terapiniai šunys vaikams įkvėpė drąsos ir pasitikėjimo savimi.