Džiaugsminga žinia apskriejo greitai: „išvykdamas į Laplandiją Kalėdų Senelis užsuks į „PASAKĄ“ atsisveikinti su vaikais“.

Taip ir buvo:  Kalėdų Senelis su palyda aplankė vaikus, žaidė, vėl vaišino mažylius gardėsiais , šoko, dainavo . O atsisveikinant  sutarė,  kad 2020 metų gale  vėl pasimatysią.

Dėkojame įstaigos socialiniams partneriams -Dvariuko bendruomenei, G. A. G. Bendinskų šeimai  ir D. Zagurskienei už nuoširdžiai padovanotas džiugias akimirkas vaikams.

Auklėtoja Violeta  Butkuvienė

Džiaugiamės, kad  „Ančiukų“ grupės tėveliai šiemet buvo aktyvūs visi iki vieno , rengiantis Advento vakaronei. Pirmiausia darbavomės  dirbtuvėlėse kartu su vaikais :  gaminome papuošimus senius besmegenius   grupei, o paskui  visi kartu uždegėme pirmąją iš keturių žvakę, prisimindami sakralines Advento tradicijas. Dėkojame tėveliams už idėjas, palaikymą ir nuoširdų bendradarbiavimą.

„Ančiukų“ grupės auklėtojos

Antanina Dragūnienė

Violeta Butkuvienė

…Ar tikite angelais?…Vieniems jie – vaikystės pasakų jaukumas, kitiems – nepakeičiama parama ir paguoda… Ši geroji angeliška energija įkvepianti kurti, suteikia žmogui sparnus ir leidžia pakilti… Tokios energijos palytėti žmonės vaikšto smilgų viršūnėmis, o jų akys žėri meile… Angelai gyvena mumyse… Tikroji šių žodžių prasmė yra meilė kitiems… Todėl nuo mūsų pačių priklauso, kaip plačiai bus išskleisti angelų sargų sparnai….

Pažymėdami pasaulinę sveikinimosi dieną “Kačiukų” grupės vaikučiai svečiavosi pas “Pelėdžiukus”. Sveikinomės labiausiai patikusiais kitų šalių sveikinimosi būdais:rankos pabučiavimas(labiausiai paplitęs Lenkijoje), indiškas “Namasti”, tradicinis maorių ir eskimų pasitrynimas nosytėmis, europietiškas kilstelint kepurę ir būtinai lietuviškai 🙂

Spalio 9 ir 16 dienomis Prienų lopšelyje- darželyje „Pasaka“ „Ežiukų“ ir Kiškučių grupės vaikučiams buvo pravesta sveikatingumo pamokėlė – diskusija „Emocijų šalyje“. Kasdien kiekvienas vaikas išgyvena visą paletę įvairių jausmų. Vaikų emocijos dažnai yra stipresnės nei suaugusiojo tiesa, greičiau besikeičiančios. Todėl jau ankstyvoje vaikystėje reikėtų gebėti atpažinti skirtingas emocijas ir jas įvardinti. Pamokėlių metu vaikai išmoksta atpažinti ir valdyti emocijas, rūpintis ir padėti kitiems, kurti pozityvius santykius, priimti atsakingus sprendimus ir suvaldyti sudėtingas situacijas konstruktyviai. Emocinė patirtis moko vaiką jas reikšti neskaudinant kitų.

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje veiklos metu kūrybiškai su specialiomis emocijų kortelėmis, kuriose pavaizduoti nuotaikas atitinkantys personažai padėjo vaikams išmokti atpažinti, gebėti įvardyti tai, ką jaučia, ir valdyti savo jausmus ir emocijas. Kartu su vaikais aptarinėjome, kokią emociją patiria vienas ar kitas kortelės personažas, kas ją galėjo sukelti, ką galima padaryti (jei reikia), kad ši emocija pasikeistų į gera. Jos labai įtaigiai vaikams pasakojo, apie tai, kad ne visos mus aplankančios emocijos yra malonios, bet su jomis ne tik galima, bet ir būtina išmokti gyventi.

Darėme emocijų medelį ir kiekvienas norintis galėjo įklijuoti savo nuotaikos veido paveikslėlį. Štai kokias emocijas galima buvo pasirinkti ir įklijuoti į emocijų medelį: laimingas, nuliūdęs, supykęs, drąsus, drovus, draugiškas, apgailestaujantis, susigėdęs, nusivylęs, susierzinęs, įsiaudrinęs, paliktas nuošaly, pavydus, smalsus, kaprizingas, jautrus, išdidus, nesaugus, mylimas, dėkingas, nusikaltęs, įskaudintas, nustebęs, išsigandęs, malonus, nedrąsus, nejaukiai besijaučiantis ir t.t.

Kaniterapija dažnam iš mūsų  vis dar  nieko nesakantis žodis. Daugelis tų, kurie pirmą kartą išgirsta šį terminą, perklausia, ar nėra kalbama apie kiną ar kino terapiją. Taip, sąskambis panašus, tačiau panašumai tuo ir baigiasi. Žodis „kaniterapija“ kildinamas iš lotyniško „caninus“ ir lietuvių kalboje reiškia šunį.

Kaniterapija Lietuvoje nebėra naujiena – terapiniai šunys jau padėjo ne vienam sunkumų patiriančiam vaikui ar suaugusiam žmogui.  Besąlygiškas licencijuotų terapinių šunų švelnumas, meilumas ir ramybė gali atlikti unikalų vaidmenį, užmezgant vaikų ryšį su suaugusiųjų pasauliu . Šuo yra socialiausias naminis gyvūnas augintinis. Jis jaučia žmogaus nuotaikas, „skaito“ mūsų kūno kalbą, užuodžia ir girdi daug jautriau nei žmogus. Bet jis ne robotas, todėl jo vedlys žmogus  turi būti tinkamai paruoštas:  atpažinti gyvūno streso požymius ( laižymasis, žiovulys, padažnėjęs lekavimas, snukio sukimas į šoną, žvilgsnio vengimas ir kt . Šie šuniukai iš prigimties nori ir moka bendrauti su žmonėmis ir daro tai saugiai ir džiugiai. Terapinis šuo neturėtų dirbti ilgiau kaip 1-2 kartus per savaitę.

Šuniukų vedlės Gintarė ir Urtė iš įmonės  „ Šuns ritmu“ papasakojo, kad šie šunys kasmet iš naujo laiko egzaminą, kurį priima trijų specialistų komisija.  Egzamino metu tikrinamas šuns kontaktas su vedliu, reakcija į įvairius dirgiklius, savitvarda, mokėjimas dirbti komandoje ir kiti dalykai. Terapijos su šunimi esmė – dovanoti geras emocijas ir motyvuoti pacientą siekti tam tikro tikslo. Šie šunys yra sveikatinimo priemonė.  Tai tarsi – gerų emocijų „bomba“.

„Ančiukų“ grupėje apsilankę du terpiniai šuniukai  suteikė  vaikams ir tėveliams daug teigiamų emocijų.  Vaikai sveikinosi su šuniuku, vedžiojo, stebėjo jų atliekamus triukus, glostė, žaidė segiodami segtukus. Šis susitikimas vaikams labai patiko, vaikai dalinosi įspūdžiais, džiaugėsi,  atsipalaidavo, buvo pakilios nuotaikos. Terapiniai šunys vaikams įkvėpė drąsos ir pasitikėjimo savimi.   

,,Kačiukų,, gr. vaikai su tėveliais smagiai leido vakarą, drožinėjant moliūgus. Daugiausiai džiaugsmo buvo, kai moliūgą nušviesdavo įdėta žvakutė. Po visų darbų vaišinomės pačių mamyčių keptais pyragais, kitomis vaišėmis. Ačiū tėveliams, kurie suranda laiko ir dalyvauja savo vaikų ugdyme.